Marmaris

Marmaris (Turkija)


Šis kraštas, apdovanotas turininga antikos laikų istorija, nuostabiu gamtos grožiu bei puikiu klimatu, yra mėgstama poilsiautojų iš viso pasaulio vieta.
Tai daugelio senovės civilizacijų ir kultūrų, išlikusių ar išnykusių amžių ir tūkstantmečių verpetuose, bet palikusių dabarčiai neįkainojamus atminimo ženklus, lopšys. Tie atminimo ženklai šiandien yra senovės antikos miestai: Efesas, Miletas, Prienas, Didima, Afrodisias, Halikarnasas, Telmessas, Кaunus ir kt. bei du iš septynių senovės pasaulio stebuklų – Artemidės šventykla Efese ir Halikarnaso mauzoliejus Bodrume.

Efesas – vienas gražiausių ir geriausiai išlikusių senovės miestų. XI a.pr.Kr. į Efesą atvyko jonėnai. Tačiau Efeso įkūrimo data siekia dar ankstesnius laikus. Tikroji miesto istorija apgaubta paslapties ir didingumo aureole. Vienas iš šaltinių teigia, kad jis įkurtas amazonių. Kaip ir daugelis kitų antikos laikų Viduržemio jūros regiono miestų, Efesas buvo geidžiamas karingai nusiteikusių kaimynų grobis. Per amžius ne kartą keitėsi užkariautojų vardai. IV a.pr. Kr. Aleksandras Makedonietis, pergalingais žygiais stiprinęs savo imperiją, išlaisvino miestą iš persų jungo ir prikėlė naujam gyvenimui.

Antikos laikais mieste klestėjo Artemidės kultas. Todėl čia VI a.pr.Kr. ir buvo pastatyta Artemidės šventykla, vėliau tapusi vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Šventykla savo amžininkus žavėjo 127 jonėninių kolonų harmoningu grožiu. 356 m.pr.Kr. vietinis fanatikas, norėdamas įamžinti savo vardą istorijoje, padegė šventyklą. Vėliau Artemidės šventykla buvo atstatyta, tačiau savo didingumu nebeprilygo ankstesniajai. V a.po Kr. ji buvo iki pamatų sugriauta fanatiškai nusiteikusios minios. Tai reiškė krikščionybės įsitvirtinimo šiame regione triumfą.

Šiandien matome tik kolonų pagrindų liekanas ir vieną šventyklos koloną, kuri 1972 m. buvo surinkta iš skirtingų kolonų likučių ir tapo atminties paminklu vienam iš septynių pasaulio stebuklų, kurį negailestingai gaubė užmaršties dulkės. Dvylika išlikusių šventyklos kolonų saugoma Šv. Sofijos sobore Stambule, o altorius ir dalis vertingų skulptūrų – Britų muziejuje Londone.

Daugelis prarastų civilizacijų mūsų laikus pasiekia tik sudužusių vazų šukėmis, prirašytomis plokštelėmis ar auksinėmis pomirtinėmis kaukėmis. Efese antikos pasaulis atsiveria miesto gatvėmis, aikštėmis, šventyklomis, pirtimis, turtingų miestelėnų namais, fontanais, amfiteatrais. Celsijaus biblioteka, savo pergamentinių ritinių kiekiu beveik prilygusi didžiosioms Aleksandrijos ir Pergamono bibliotekoms, dar ir dabar puikuojasi klasikiniu dviaukščiu priekiniu fasadu.

Efeso istorija – neatskiriama krikščionybės istorijos dalis. Už 5 km nuo Efeso paskutinius savo gyvenimo metus praleido Mergelė Marija. Manoma, kad į Efesą Marija ir Šv. Jonas, kuriam Kristus prieš nukryžiavimą buvo pavedęs savo motinos globą, atvyko ir gyveno 42 – 48 metais. 1896 m. šis faktas buvo oficialiai pripažintas Katalikų bažnyčios. Dabar toje vietoje – koplyčia, kuri labai populiari tarp piligrimų. 1967 m. čia lankėsi popiežius Paulius VI. Netoliese palaidotas Šv. Jonas. Kapo vietoje VI a. Bizantijos imperatoriaus Justiniano įsakymu buvo pastatyta bazilika. Efese ne kartą lankėsi ir keletą metų gyveno uolus krikščionybės propaguotojas Šv. Paulius. Stiprėjantis Dievo Motinos kultas galutinai išstūmė Artemidės ir kitų deivių garbinimą.

Kaunus-Daljanas. Dabartinis Daljano miestas yra įsikūręs rytiniame Daljano upės krante, senasis ?aunus – vakariniame. Plaukiant Daljano upės slėniu, galima grožėtis įdomiais upės deltos peizažais, meniškomis pakrančių uolose išlikusiomis Likijos valdovų laidojimo kriptomis, pamatyti senojo ?aunus miesto (III a.pr.Kr.), apipinto antikos mitais ir legendomis, likučius: amfiteatrą, romėniškas pirtis, agorą. Šios vietos garsėja sieros prisodrinto vandens ir purvo vonių gydomosiomis savybėmis. Gamtos draustinio paplūdimyje gyvena garsieji caretta caretta vėžliai, atkeliaujantys į šias vietas net iš Pietų Afrikos. Balto smėlio paplūdimys, kontrastingas gėlo upės deltos ir sūraus jūros vandens derinys sudaro puikias sąlygas šių didžiųjų vėžlių gūžtoms.

Rodo sala. Viena valanda kelionės laivu iš Marmario uosto, ir horizonte pasirodo Rodo sala – trečioji pagal dydį Graikijos sala (1400 kv.m). Ją skalauja Egėjo ir Viduržemio jūros, čia kertasi keliai tarp Rytų ir Vakarų. Šioje saloje puikiai dera įvairių laikotarpių ir kultūrų palikimas: antika, viduramžiai ir dabartis. Pagrindinis salos miestas Rodo – viduramžių kryžiuočių miestas, apsuptas tvirtovės mūrų. Senamiestį kertančioje Riterių gatvėje yra Magistrų rūmai, Riterių ligoninė, kurioje dabar įsikūręs įdomus archeologijos muziejus. Senojoje miesto dalyje gausu siaurų gatvelių su jaukiomis tavernomis, vyno rūsiais, suvenyrų parduotuvėmis. Antikos laikais Rodo sala garsėjo vienu iš septynių pasaulio stebuklų – milžiniška Helijo statula – Rodo kolosu.

Kleopatros sala (Sedir sala) – vaizdinga sala Egėjo jūros įlankoje, garsėjanti savo paplūdimiu ir krištolo skaidrumo vandeniu. Gyva legenda, jog daugiau kaip prieš 2000 metų čia maudėsi Kleopatra. Baltas salos smėlis naudojamas kaip vaistas nuo įvairių nudegimų. Pasak legendos, Marko Antonijaus įsakymu jis buvo atvežtas iš Egipto. Ilgą laiką ši istorija buvo laikoma legenda, tačiau prieš 15 metų buvo patvirtinta, kad tokio tipo smėlio, koks yra Kleopatros saloje, galima rasti tik Šiaurės Afrikoje.

Pamukalė - viena iš labiausiai stebinančių Turkijos vietų. Tai stalagmitų kanjonai, padengti baltu mineralinių medžiagų sluoksniu. Laiptuotų terasų įdubose veržiasi šilto ir šalto vandens srovės. Turkijoje gyva legenda, bylojanti, jog kartą išsimaudžius šiuose vandenyse galima atjaunėti. Žinoma, tai tik legenda, tačiau šie vandenys l teigiamai veikia žmogaus odą ir visą organizmą. Šalia šio gamtos stebuklo yra senovinio miesto Hierapolio, įkurto II a.pr.Kr., griuvėsiai su amfiteatru, didžiausiu visoje Turkijoje nekropoliu, romėniškomis pirtimis, senovine centrine buvusio miesto gatve, Apolono šventykla.

SUSIPLANUOK SAVO KELIONĘ ČIA!